- guogis
- gúogis sm. (1) Švnč, Zr, Rk, Lb neprašytas svečias vestuvėse, pašalninkas, kuogis: Gúogis atsisėdo ažustalėj Lkm. Buvom veselijon nueję gúogiais Lkm. Iškrapštyk tuos gúogius Lkm. Svečiai valgo, ė gúogiai šoka Dglš. Prisirinko pilna pirkia guogių Klt. Ne tiek svečių, kiek gúogių buvo Vdš.
Dictionary of the Lithuanian Language.